Sveiki, ar savo maistui skiriate tiek pat dėmesio, kiek odos priežiūros priemonėms?
„Dis-moi ce que tu manges, je te dirai ce que tu es“ – pasakyk man, ką valgai, ir aš pasakysiu, kas tu esi.
Pirmą kartą ši frazė nuskambėjo 1826 metais prancūzų teisininko Anthelme Brillat-Savarin veikale „Skonio fiziologija arba transcendentinės gastronomijos meditacijos“.
1942 metais dietologas Victor H. Lindlahr šią frazę dar labiau išpopuliarino parašęs „You are what you eat: how to win and keep health with diet“.
Dabar jokia naujiena, kad mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo to, ką valgome.
O kaip dėl odos?
Sveika oda yra puikus barjeras, palaikantis pusiausvyrą tarp vidinės ir išorinės kūno aplinkos. Tačiau dėl natūralių senėjimo procesų ir įvairiausių aplinkos veiksnių poveikio oda nuolat keičiasi, jai reikia daugybės maistinių medžiagų, mineralų, vitaminų, kurie padeda išlaikyti pusiausvyros būseną, vadinamą homeostaze.
Mūsų straipsniuose rasite ne tik informacijos apie tai, kaip prižiūrėti odą, bet ir apie tai, ką valgyti, kad ji būtų sveika.
Šiandien pakalbėsime apie riebiąsias rūgštis.
Su maistu gaunami riebalai yra nevienodi. Riebalai yra svarbi organizmo ląstelių membranų sudedamoji dalis. Yra dvi riebalų rūšys: „blogieji“ – savo sudėtyje turintys sočiųjų riebalų rūgščių, „gerieji“ – savo sudėtyje turintys mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių.
Pačios svarbiausios – polinesočiosios riebalų rūgštys (omega-3 ir omega-6), kurios dar vadinamos nepakeičiamomis. Taip jos vadinamos todėl, kad organizmas negali pats jų pasigaminti, todėl jų turime pakankamai gauti su maistu.
Žuvų taukuose (skumbrė, lašiša, upėtakis, sardinės, ančiuviai) esančios omega-3 riebalų rūgštys ir omega-6 riebalų rūgštys (linų sėmenų aliejus, juodųjų serbentų sėklų aliejus, vynuogės, moliūgai) yra vertinga odos maistinė medžiaga, nes jos:
✓ užtikrina tinkamą ląstelių membranų struktūrą, lankstumą ir funkcionavimą;
✓ yra būtinos ląstelių lipidų sintezei raginiame odos sluoksnyje. Tai labai svarbu natūraliam odos barjerui tinkamai funkcionuoti, nes nuo jo priklauso, ar oda neišgarins drėgmės ir ar galės tinkamai apsisaugoti nuo žalingų aplinkos faktorių;
✓ turi uždegimą mažinančių savybių.
Kalbant apie uždegimo mažinimą, svarbu paminėti skvaleną, kurio daugiau ar mažiau randama tuose pačiuose produktuose, kuriuose yra ir omega-3 rūgščių.
Skvalenas tarnauja kaip cholesterolio, vitamino D ir steroidinių hormonų sintezės pirmtakas, taip pat pasižymi stipriu antioksidaciniu aktyvumu.
Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad gaunant su maistu pakankamai polinesočiųjų riebalų rūgščių, pagerėja pasikartojančių burnos opų gijimas, lengviau suvaldomos tokios ligos kaip psoriazė (žvynelinė), aknė, atopinis dermatitas, mažėja alerginių ligų rizika. Sergant šiomis ligomis, rekomenduojama žuvų taukų vartoti papildomai.
Renkantis maistą, kuriame gausu šių rūgščių, svarbu žinoti, koks turi būti jų santykis. Omega-6 ir omega-3 santykis turėtų būti 1:1 arba 2:1. Omega 6 rūgščių dabar gaunama daug daugiau nei anksčiau, nes vartojama per daug augalinio aliejaus. Šių aliejų gausu ir kituose maisto produktuose, todėl atidžiai skaitykite etiketes.
Omega-6 gausu dygminų, saulėgrąžų, kukurūzų, sojų aliejuose, saulėgrąžų sėklose, graikiniuose riešutuose, moliūgų sėklose.
Sėklos ir riešutai – svarbūs sveikos mitybos produktai, juos valgyti būtina, o pusiausvyrą tarp omega-6 ir omega-3 išlaikysite, jei rinksitės alyvuogių aliejų (apie šį stebukladarį dar ne kartą kalbėsime ateityje), pakankamai (2-3 kartus per savaitę) vartosite riebios žuvies ir maistą gardinsite ispaninio šalavijo (chia) sėklomis.
Taigi, norėdami pakilti dar vienu laipteliu aukštyn sveikos ir išpuoselėtos odos olimpo viršūnės link, pradėkite galvoti ne tik apie priežiūros priemones, bet ir apie tai, ką valgote.