Odos dariniai ant kūno gali ne tik atrodyti nepatraukliai, tačiau ir kelti diskomfortą, kliūdami už drabužių ar sukeldami nemalonius odos pojūčius. Visada verta atlikti odos darinių patikrą ir pasitarti su gydytoju dėl tinkamo jų pašalinimo.
Šiuolaikinė medicina siūlo efektyvų ir saugų odos darinių šalinimą. Dažniausiai praktikoje taikomas gerybinių odos darinių šalinimas elektrokauteriu, CO2 lazeriu ar kitais destrukciniais metodais. Naudojant modernias technologijas, odos darinius galima pašalinti itin preciziškai, nepakenkiant aplinkinei odai.
Svarbu pabrėžti, kad ši procedūra nereikalauja specialaus pasiruošimo. Priklausomai nuo procedūros sudėtingumo, gali būti taikoma vietinė nejautra, todėl odos darinių šalinimas itin lengvai toleruojamas ir nesukelia diskomforto.
Svarbu pabrėžti, kad ši procedūra nereikalauja specialaus pasiruošimo. Priklausomai nuo procedūros sudėtingumo, gali būti taikoma vietinė nejautra, todėl odos darinių šalinimas itin lengvai toleruojamas ir nesukelia diskomforto. Vienas didžiausių šios procedūros privalumų yra tas, kad poprocedūrinis gijimo procesas yra nesudėtingas, todėl iš karto galima grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Retesniais atvejais, siekiant nustatyti tikslų darinio tipą, įtariant piktybinį darinį gali būti rekomenduojamas chirurginis darinio šalinimas, po kurio darinys siunčiamas išsamiam ištyrimui.
Papilomų šalinimas
Papilomos tai gerybiniai, minkšti, neskausmingi, odos spalvos ar kiek rusvi dariniai, sukelti viršutinio odos sluoksnio išvešėjimo. Dažna šių darinių lokalizacija yra kūno linkiai, todėl šie dariniai dažniau pastebimi kirkšnių, pažastų, vokų, kaklo srityse ar po krūtimis. Papilomoms būdingas kabantis prisitvirtinimas „ant kojytės“, todėl šiuos darinius renkamasi šalinti ne tik dėl kosmetinių, bet ir dėl praktinių sumetimų, kadangi dariniai gali būti traumuojami, pakraujuoti, pakartotinai dirginamose kūno vietose.
Tiek moterims, tiek vyrams papilomų skaičius didėja su amžiumi. Tiksli priežastis, sukelianti jų atsiradimą nėra aiški. Mokslinėje literatūroje papilomų atsiradimas siejamas su didele odos trintimi, atsparumu insulinui, nutukimu bei genetiniu polinkiu. Svarbu nepamiršti, jog papilomos yra linkusios atsinaujinti, jų kiekis gali didėti, todėl gali būti reikalingas pakartotinis gydymas.
Hemangiomos
Hemangiomos, dar kitaip vadinamos tiesiog angiomomis, yra dažni, gerybiniai kraujagysliniai odos dariniai. Dažnai praktikoje pasitaiko nedidelės, apvalios formos vyšninės angiomos, įgavusios savo pavadinimą dėl sodrios raudonos spalvos. Vyšninių angiomų atsiradimas sietinas su amžiumi (jų daugėja virš 40 metų amžiaus), hormoniniais organizmo pokyčiais (pavyzdžiui, nėštumo periodu).
Rečiau pasitaiko įgimtos hemangiomos, kurios diagnozuojamos vaikams. Šiuo atveju darinys augdamas gali ardyti jo struktūrą, o hemangiomos gali būti nustatomos ne tik odoje. Įgimtų hemangiomų gydymas sudėtingas, jos gali būti šalinamos ne tik dėl kosmetinių, bet ir dėl medicininių indikacijų, tad tokiais atvejais reikalinga gydytojo, kuris specializuojasi šioje srityje, konsultacija.
Esant poreikiui, vyšninės hemangiomos gali būti šalinamos auksiniu gydymo standartu laikomu kraujagysliniu lazeriu. Vis dėlto, tinkamiausią gydymo būdą gali parinkti tik gydytojas, įvertinęs darinio dydį ir lokalizaciją apžiūros metu.
Ksanteliazma
Ksanteliazmos, tai gerybiniai odos dariniai, sudaryti iš riebalų sankaupų specifinėse ląstelėse – makrofaguose. Šio darinio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio „xanthos“, reiškiančio geltoną spalvą, ir iš ties, šie dariniai atrodo, kaip gelsvos spalvos, pakilios plokštelės odoje. Dažna šių darinių lokalizacija – akių sritis, todėl šie dariniai gali būti itin pastebimi ir atrodyti nepatraukliai.
Šių darinių formavimuisi įtakos turi riebalų apykaitos sutrikimai organizme. Jų susidarymo priežastys gali būti tiek pirminės, nulemtos paveldimų lipidų apykaitos sutrikimų, tiek antrinės. Pastaruoju atveju įtakos darinių atsiradimui turi gretutiniai susirgimai, tokie kaip nutukimas, cukrinis diabetas, virškinamojo trakto ar kitos ligos. Svarbu pabrėžti, jog ksanteliazmos gali būti pirmuoju pranašu apie padidėjusią širdies ir kraujagyslių įvykių riziką. Vis dėlto, ne visiems asmenims, turintiems ksanteliazmų, stebimas padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, todėl kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai. Esant poreikiui, dermatovenerologo konsultacijos metu, gali būti rekomenduojami papildomi laboratoriniai tyrimai ar kitų sričių specialistų konsultacija.
Net po pašalinimo, ksanteliazmos yra linkusios ataugti, todėl gali būti reikalingos pakartotinės procedūros. Darinių sugrįžimo rizika didesnė tiems asmenims, kurių kraujyje nustatomas padidėjęs cholesterolio kiekis.
Apgamų šalinimas
Apgamai – tai odos dariniai, kuriuos sudaro pigmentą gaminančios ląstelės – melanocitai. Apgamų dydis, spalva, paviršius gali varijuoti priklausomai nuo apgamo tipo. Paprastai apgamus galima suskirstyti į įgimtus ir įgytus gyvenimo eigoje, pastarieji – sudaro didžiąją dalį mūsų kūno apgamų.
Apgamų atsiradimą bei kitimą gali veikti įvairūs genetiniai ir išoriniai faktoriai. Vis dėlto, didžiausią įtaką apgamų atsiradimui daro ultravioletinių saulės spindulių poveikis. Taip pat įtakos apgamų atsiradimui ar pokyčiams gali turėti organizme vykstantys hormoniniai svyravimai (pavyzdžiui, brendimo ar nėštumo metu).
Įsitikinus, jog apgamas gerybinis, pasirenkamas apgamo šalinimo būdas priklauso nuo apgamo lokalizacijos, dydžio bei rūšies. Tačiau ne visais atvejais apgamai turėtų būti šalinami, todėl itin svarbu pasirinkti kvalifikuotą specialistą, kuris padės priimti tinkamiausią sprendimą.
Kada vertėtų sunerimti dėl odos darinių?
Padidintą odos vėžio atsiradimo riziką turi šie asmenys:
Vaikystėje patyrę stiprius nudegimus saulėje;
Praleidžiantys ilgą laiką saulės voniose;
Turintys daugiau nei 50 apgamų;
Vyresnio amžiaus asmenys;
Šviesios odos savininkai;
Soliariumų mėgėjai.
Kiekvienam naudinga žinoti taisykles, kurios padėtų įvertinti odos darinius bei įtarti pirmuosius apgamo supiktybėjimo požymius. Praktikoje naudojama ABCDE taisyklė, kurioje kiekviena abėcėlės raidė anglų kalboje apibūdina požymius, padedančius įtarti piktybinius apgamo pokyčius:
A – angl. asimmetry: darinys asimetriškas;
B – angl. border: darinio kraštai netaisyklingos formos;
C – angl. color: darinyje pastebimos kelios skirtingos spalvos, pakitusi darinio spalva;
D – angl. diameter: apgamo skersmens dydis didesnis nei 6 mm;
E – angl. evolving: apgamo išvaizdos pasikeitimas pastaruoju metu;
Pastebėjus įtartinus odos darinių požymius reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją dermatovenerologą odos darinių ištyrimui.
Pastebėjus įtartinus odos darinių požymius reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją dermatovenerologą odos darinių ištyrimui. Kasmetinė odos darinių patikra pas gydytoją rekomenduojama kiekvienam. Priklausomai nuo odos būklės, odos darinių tikrinimas gali būti rekomenduojamas ir rečiau, kas 2 metus.
Odos darinių šalinimas – greitas ir efektyvus sprendimas
Odos darinių šalinimas tai - neskausminga, greita ir veiksminga procedūra. Itin svarbu, jog prieš procedūrą odos darinius įvertintų gydytojas dermatovenerologas. Atlikus patikrą, nustačius darinio rūšį bei tinkamiausią šalinimo būdą, galima pasiekti norimus estetinius rezultatus.