Paraudę skruostai ir nosis tampa dažnu mūsų palydovu atvėsus orams. Vis dėlto pastebėjus pasikartojančius ir nerimstančius veido odos paraudimus, į odos siunčiamus signalus nederėtų numoti ranka, nes gali būti, kad turite odos būklę, vadinamą rožine. Siekiant užkirsti kelią odos būklės blogėjimui, verta kreiptis pagalbos į gydytoją dermatovenerologą, kuris padės nustatyti tikslią diagnozę ir sudarys jūsų odai tinkamą gydymo planą.
Rožinė (Rosacea)
tai lėtinė uždegiminė odos liga, pažeidžianti centrinę veido odos dalį. Tai itin dažna odos būklė, ją serga net kas 10-tas žmogus. Didesnę riziką susirgti turi šviesaus odos gymio žmonė, 30-40 metų amžiaus asmenys bei moteriškos lyties atstovės. Vis dėlto vyrai dažniau kenčia nuo sunkios ir deformuojančios veido bruožus rožinės formos - fimos. Svarbu, jog ~ 20 proc. atvejų galimas akių pažeidimas.
Kaip ir daugelio lėtinių odos ligų atveju, tikslaus paaiškinimo, kodėl susergama rožine – nėra. Šiuo metu žinoma, jog šiai ligai vystytis įtakos turi daug faktorių, vienas iš jų - genetika. Tad jeigu jūsų tėvus ar senelius vargino veido raudonis, išlieka tikimybė, jog paveldėsite polinkį šiai odos būklei.
Rožinę provokuojantys veiksniai:
Ultravioletiniai saulės spinduliai
Temperatūros pokyčiai (išėjus į lauką, įėjus į šiltą patalpą, saunose, pirtyse ir kt.)
Emocinis stresas
Intensyvus fizinis krūvis
Agresyvios kosmetologinės procedūros (rūgštinės, abrazinės procedūros ir kt.) ir kosmetika (su alkoholiu, mentoliu, pirpirmėte, eukaliptu, aromatais, hamameliu ar kt.)
Hormoniniai pokyčiai (pvz.: menopauzės metu)
Aštrus, karštas maistas, kofeinas, alkoholis, rūkymas, aukštas kraujo spaudimas
H. pylori infekcija – įrodymų lygmuo žemas
Susidūrus su šiais veiksniai į odos kraujagyslės priplūsta kraujo, jos plečiasi, tampa aiškiau matomos. Keičiasi odos struktūra, gilioji oda (derma) keičiasi, vis labiau sunyksta, to pasekoje dar labiau ryškėja odos kraujagyslių tinklas.
Rožinės išsivystymui įtakos turi pakitęs odos imuninis atsakas į išorės ir vidaus veiksnius, kraujagyslių įnervacijos pakitimai bei padidėjusi uždegiminių molekulių koncentracija odoje. Tuo tarpu rožinę provokuojantys veiksniai yra tarsi degtukas, paskatinantis šių procesų atsiradimą ir rusenimą odoje.
Dažnai kalbant apie rožinę minimos odos erkutės – Demodex folliculorum. Šios erkutės yra įprasti mūsų odos paviršiaus gyventojai, tačiau sergančiųjų rožine odoje jų populiacija padidėja dėl palankių augimo sąlygų. Nors erkutės nėra tiesioginės rožinės „kaltininkės“, jos apsigyvena odos plaukų folikuluose ir išskiria uždegimines medžiagas, skatinančias rožinės progresavimą.
Žmonės, kenčiantys nuo rožinės, ligos pradžioje dažniausiai skundžiasi veido odos kaitimu, paraudimu, išsiplėtusių kraujagyslių tinklu. Vargina veido odos jautrumas, deginimas, sausumas, paburkimas. Liga paveikia skruostų, smakro, nosies ir kaktos centro odą. Rožinei progresuojant gali atsirasti uždegiminių bėrimų, vadinamų „rožiniais spuogais“, kurie atrodo kaip mazgeliai ir pūlinukai. Kraštutiniais ligos atvejais gali išvešėti nosies riebalinės liaukutės, sukeliančios būklę, vadinamą, rinofimą.
Rožinės valdymo principai:
Atpažinti ir pašalinti rožinę provokuojančius faktorius
Atidžiai parinktos kasdienės odos priežiūros priemonės rožinės varginamai odai (pvz.: su azelaino rūgštimi, azijine centele, vitaminu C, niacinamidu ir kt.) ir kasdienė plataus spektro apsauga nuo saulės
Esant poreikiui taikomas sisteminis ir/ar vietinis medikamentinis gydymas, siekiant numalšinti ligos paūmėjimą ar išlaikyti gerą odos būklę
Lazerinis gydymas (siekiant sumažinti odos paraudimą ir panaikinti išsiplėtusias kraujagysles), kartu stimuliuojama kolageno sintezė, padedanti sustiprinti giliosios odos struktūras
Diagnozei patvirtinti naudojami tarptautiniu mastu pripažinti klinikiniai kriterijai, kuriuos pasitelkdamas gydytojas dermatovenerologas gali patvirtinti rožinę. Ir nors rožinė nėra pagydoma, taikant tinkamą gydymą ji gali būti sėkmingai kontroliuojama.